Dalis-03

*  *  *  *
Kodėl mes bijom laikinų sprendimų
Juk jie paruoštų dirvą dėl tikrų,
Nuo abejonių, prablaivėtų protas
Svarbiau tik, kad jie dvelktų blaivumu.

Moters ir vyro bendri bruožai, gerbiam
Savybes tas, ko trūksta mumyse.
Nenorime bendraut su primityviais
Ir nebemokam su turtingais viduje.

Ir apie meilę, jis nemyli, jo nemyli..
Sunku nuspręsti  kam iš jų sunkiau.
Užtenka žvilgsnio, jei jausmai nebylūs
Vėliau jiems  šansų vis mažiau.

O turinys perdaug vertingų bruožų
Tiek pat matyti nori iš kitų,
Ir mums nelengva, tenka stiebtis
Tarsi nebylus priekaištas – sunku.

Tik vienišas žmogus pajunta laisvę?
Vargu, nes poelgius riboja pareiga.
Šalia žmogaus kuris atrodo varžo
Staiga mes pasijaučiam danguje.

Ką duoda mastymai abstraktūs?
Mes matome tris sieksnius po žeme..
Bet nebematom gulinčio paviršiuj,
Užkliūvam, bet nematom- kaip sapne.
*  * 
............. palikti vietos reikia,
terašo Lukas plozą, nebus jau pratesimų.