O po lova
popierius
raidės
net jos
pamažu ima virsti
į dulkes.
Susitelkia sapnai
viai prašo per naktį nupurtyt
sodo obuolius
nors smarkiai kurtina
už ausies tavo
paslėptas pumpuras
trauki raktą tylos
o gal smui
ko išgersime šiąnakt
vien sultys
atrakintų Viešpaties sodų
prigulkim -
peilio ašmenys dyla
į kryžių
dar neužbaigtą tavo bažnyčiai
o jau sukvietei angelus chorui
(jie išdžiūvę - putlučiai) jie nori
įsilieti
į Vilniaus baroką
nuolat plaukiantį nuolat
vanduo
uolos
vanduo
tavo sapnas - jo forma
už jos
išlytėta, o gal išlydėta
komedija. Dievo.