Mėnulis. Dominikonai.

Girdėjau kliūnant jį už atlenktos skardos,
Kuomet lyg susektas vagis atgal į dangų spruko.
Geltono kraujo dėmės siekė tinką, katiną ir skurdą,
Voratinkliais užmigusias senas maldas.

Prisiliečiu prie išsigandusių vargonų,- ką tik grota... velnias!
Per sušiktus centus kišenėj būsiu viską sugadinęs... cinkt!
Išgąsdinau. Geriau jau būtų elgeta užvalgęs.
Patamsį rankomis pažinęs suolą, sėduos apsiprast akims.

Sutaręs su mediniais angelais už 0,7 škotiško,
Skrendu į apdulkėjusią klausyklą maivytis, sparnų matuoti.
Ir kitą sykį mėnesis įslinkęs repetuoti
Turės vienu klausytoju daugiau.