aš tavo slenkstis
atramos turėklas
iš guolio kirvarpų saulėgražų stiebai
kodėl išeina nepakantūs rūstūs
pro langą nebežūri
net beržai
ir vėl
tas kvapas
dūmas mėsą glosto
instinktas žėručiu
subyra be spalvos
vėl rieduliu
ledynuose paslėptas
laukimo snaigėmis
ir laukiu ir ilgiuos