Mano prozos kūrinukai neturi pavadinimų, todėl vietoje pavadinimo rašau pirmus kūrinio žodžius...
bijodamas savo šešėlio, niekuomet neatgausi kvapo, kai naktį sliūkinsi tamsia tuščia gatve, o juk būna momentų, kai tau nereikia baimės, nes bijoti pasidaro tiesiog
per lengva.
Tu tik peržiūrėk žvaigždes danguje, perskaičiuok jas milijoną du šimtai tūkstančių antrą kartą,
Nes bijodamas tu tik tai ir veiki, prisipažink -
O juk niekad ir nesusimąstei...
2002 metai


nAtA beeswax








