Skyrius iš romano „Du ar sa vaker idag“KaralienėspatarėjasDorinelijus,žmonair aktoriai17a.Japonijoj

„Trumpai: komedija su žuvimi, ... na, gan spalvingai viskas gavosi. Akys užgulė
nuo juoko. O dabar - Poezijos skaitymas ir karališkas pobūvis... “ Dorinelijus
susikaupęs klausė, ir mėgavosi – ritmingu aiškiai skaitomu eilėraščiu –  buvo skaitomi
trieiliai (Saigio, Basio), po to – penkiaeiliai, ir dabar, jau atsiradę, septyneiliai. Taigi, ir čia einama link baroko..., nors jie bent gerbia savo paprastumo paveldą, samprotavo
patarėjas. Šalia jo sėdėjo žmona, vos „negavusi galo“ per audra ir, tik, dabar
atsigaunanti. Per daug triukšmo, kvapų: šalia degė keisto kvapo dūmai – smilkalai.
Samurajai, o ir didikai šiek tiek atsidavė arkliais. Bet... tie horizonto – debesų
grafikos tapybos darbai, „ženklo kultūra“ –  ieroglifai, poezijos ir moterų neišsakymas –  tvyrantis visur – žodžiuose, aprangoje, audiniuose... Jis džiaugėsi tais trimis
rankraščiais, kuriuos gavo po poezijos skaitymo mažąjame kieme (Saigio poezija
parašyta originalo kalba –  neišsakymas, žodžiai, turintys po keliolika reikšmių, o kur
dar, galimi neišsakymai, ir slaptos... (atsiveriančios tarp eilučių prasmės)... Jis
iš anksto džiaugėsi savo rytinėmis paieškomis prie sunkiai suprantamo, kaip koks
galvosūkis teksto. Dorinelijus išsiprašęs... dalyvauti mokslinėje
ekspedicijoje, kad: „... surinktų poezijos, ir, šiek tiek gero meno“. Ir buvo įdomu: kiek pavyks rytoj ryte išversti – suvokti – iškasti... iš to daugiaprąsmio žodžių sanklodo. Jam patiko: tas neišsakymo menas, kad kai kurie eilėraščiai „susiskamba“, apsijungia;    ir ritmiškai, tačiau prasmė randama ten, kur nėra nei ritmo, nei loginės sekos, nei eiliškumo, kartais „raktas“ (per skaitinius jis tesuprasdavo kelias galimas reikšmes, tačiau, ir to jam būdavo daug – po to, jei koks įžvalgus išmintingas rytietis iš jo užuominos suprasdavo, jog ji domina vienas ar kitas darbas ir... karts nuo karto gaudavo eilėraščių antrus originalus, ir juos atidžiai versdavo namie, surasdamas vis naujas ir naujas galimas trieilio ar penkiaeilio daugiasluoksnes prasmes, kurios ji nustebindavo: paprastu klausimu, ar iš tikro:  ūkišku pastebėjimu, bet kartais, ir galimybe žvilgterti: kas ir kaip susiję ar kaip, „vienas suvokimas nusilenkia kitam“. Pavyzdžiui: išmintingas stebėtojas supranta: kad moteris, kuri stebi jį prisėdusį ir rašantį trieilį stebi... ne jį, o žvirblį virš jo, ant šakos vyšnios, ir ji šūkteli draugei žodį su penkiolika reikšmių. Apie ką? –  „... bet išminčius pastebi baltą chrizantemą  už j ų= jos ausies... “; ir tas žodis,  turi keturiolika reikšmių: Taigi o: „O ji šūkteli: išsipildytas (išsipildęs), sugrįžęs, susivokęs, draugės liežuvis ar skreitas, padėk dieve, pavasario žydinčios vyšnios, aš nekalta, vyriška padermė, zuikio ašaros, sugrįžę ryžiai, (šis žodis turi dar devyniolika prasmių), saikio pasiliejo (keturios buitinės reikšmės ir trys meditatyvinės –  religinės), geltonasis saulėlydis,      (neatsimenu kiek reikšmių...), moteriška žmonos prievolė, aukščiausio rango karvedžio kardo pavadinimas, žolė prie slenksčio, ir žvirblis. –  taigi, - 24 reikšmės, ir dar kelios, tuose žodžiuose, surastuose vertime .. . taigi... jis Dorinerijus mėgavosi, surasdamas vis naujas paslėptas eilėraščio prasmes, giluminius ryšius, ir neišsakytus nutylėjimus. Bet tai buvo nelengva... Jis taip pat buvo įsigijęs kelis žinomų meistrų peizažus ir buitines scenas (su skalbiančiomis moterimis, ir moterimi prie samurajo ant arklio). Išraižytos ir ištapytos ant medžio, jos puošė jo ir žmonos kambarį. Gal būt ir Laukiančioji nudžiugs, nors jai jis norėjo surasti, dar ką nors vertingesnio. Taigi, šįvakar.. . gera diena, ir dar geresnis vakaras... Jis žvilgterėjo į šalia sėdinčią žmoną:
Tai išgersi dar?
Na nežinau, gal?... Bet gražu čia...
Jo, savotiška, tik kvapai per sodrūs, ir jie šiek tiek per garsiai valgo, tie samurajai.
Artėjo pobūvio pabaiga. (Vis dėlto, ant žmonos kelių gulėjo keli:  Saigio, vienas – Basio, ir du jam patikusio kito –  poeto eilėraščiai, ir tarp kitko, teko paskaityti ir savo tris – 
keturius eilėraščius). Ir tarp spalvingų linksmų aktorių, triukšmingų vaišių organizatorių^ Dorinelijus prisiminė sodą, ir sodininką Uwe – kaip Jis, jo dukros ir gėlės? Kaip jo mintys – apie meno paprastumą ir geneologinių šakų sankirtas, ir ištakas? Kaip jam turbūt būtų įdomu pabūti čia, nors gal per daug triukšmo, kvapų, bet jei norėtų nudžiuginti savo dukras... gal ir ateitų...? Jam prisiminė jo veidas – linksmos jauno vyro akys, šviesūs balti ilgi, kaip krioklio srovė... plaukai – jaunystė, netgi džiugi vaikystė, po – išminties klodais. Taip....