* * * *
Konfliktas viduje, galbūt jo vengti?
Nebūtina, jei trumpalaikis lai tebus,
Jis tonizuoja psichiką, tai reikalinga,
Be jo gyvenimas būtų neproduktyvus.
Žmogaus vertė, ją nesunku išpūsti,
Didžiuotis žavumu, profesija, kalbą.
Silpni jausmai, tedirba protas,
Vaizduotė veikia tik nuo sąžinės slapčia.
Stiprus charakteris gyvenime nekinta.
Kaip skydas atmuša jis sunkumus,
Bet gali tapti ir šarvais, varžyti,
Tapt pasyvumu slopinančiu jausmus.
Uždaviniai ir ateities planai..
Daug reikia, kad juos sutvarkytum.
Nepasiduot akimirkai, instinktams,
Tikrovę, kad ir tamsoje matytum.
Žmogaus unikalumas, tai vertybė.
Esi juk dėmesio objektas tarp kitų,
Tačiau kaip tik, jisai ir trukdo
Save suprasti ir turėt draugų.
Iliuzijų padariniai, jie visad nemalonūs
Ir palengvėjimas nuo jų klaidus.
Nuo jų tik mastymas lėtėja.
Paklydę mintys vargina tik mus.
Kai norim nugalėti baimę, gėdą
Yra toks būdas nuostabus, puikus.
Ne vengti jų - raminti, slėptis,
O žengt artyn, arba net drąsinti kitus.
Tik pykčio neišvengiam kasdienybėj.
Jis padeda sakyti tiesą į akis.
Tai jis patikslina, padeda išvysti
Ko nesupykę nepastebim išvis.
Kodėl mes bijom laikinų sprendimų
................ -... (tęsinys turėtų būti..)
* *