Panegirikas Meilei dainavo, -
Tai teorinei Meilei, iš kino.
O tą praktinę žiauriai kankino.
Ją turėjo, bet vis prievartavo.
Priekaištavo jai dar gyvai esant,
Kaip kad mirusios garsiai gedėjo,
Dėl gerovės savos nerimavo,
Pati pjaustė, kol ta nukraujavo.
Kraujo jūroj, pro sąmonės rūką
Net nesiteikė skęstančios gelbėt,
Meilės priesaiką, duotą prieš Dievą,
Nuskandino kaip aklą kačiuką.
Nieką kitą - save nuskandino.
Tol nevertino, kol neprarado.
Žuvo Meilė, ir Ji kartu žuvo -
Taip į Pragarą Žemėj pakliuvo.
Nuo tol Amžina pabaiga...


Drusila






