Ilgu

Ir ilgu, ir liūdna, ir rankos paduok nėra kam,
Kai sieloje skausmo verpetai... Troškimai...
Kas ilgesio prasmę nušvies man liūdnai?
O metai praeina!.. Gražiausieji metai!..

Mylėti?.. Bet ką gi?..
Neverta mylėt laikinai, o amžiams mylėt mums netenka.
Gal žvelgt į save? - praeities nebeliko tenai.
Ir džiaugsmas, ir kančios - ten viskas taip menka.

Kas aistros? - anksčiau ar vėliau užgesins išmintis
Jų saldų ir svaigų dvelkimą...
Ir kai pasižiūri aplinkui, - tai mūsų buitis,
Atrodo toks tuščias ir kvailas žaidimas.