Rašyk
Eilės (73824)
Fantastika (2198)
Esė (1500)
Proza (10430)
Vaikams (2499)
Slam (49)
English (1132)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 23 (3)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Stovėjo lauke, jau antrą kartą šį vakarą. Panašu, kad čia jaukiau. Tenais sugrįžtų, galvojo, jei neturėtų iš ko rinktis. Jai visada atrodė, kad prisiderina prie aplinkos, tačiau dabar atrodė visiškai kitaip – viską gadino iš kažkur atsiradęs kuklumas. Nebeturėjo daugiau drąsos, Džulijenas atrodė per daug uždaras, pilnas paslapčių, kurių ji negalėjo daugiau įveikti giliai pasąmonėje. Ne kartą norėjosi iš ten pabėgti, bet jis sulaikydavo, niekados nepaleisdavo - tas užsimęzgęs ryšys, kurio ji tarsi vengė, bet negalėjo ir ignoruoti, buvo sukurtas Džulijeno.
- Reine, - pašaukė Styvas.
- Atstok, - pyktelėjo.
- Kas tau nutiko?
- Kas nutiko?
- Pyksti? - Styvas minutėlei išvydi įsitempusį jos kaklą. - Pyksti? –  atsuko į save.
Reinė nesijautė esanti kvailė, skirtingai nei su Marku. Žmogus vertas meilės, meilė verta žmogaus. Bet tai ne protinga.
Jos veidas neatspindėjo jokio tikroviškumo, buvo nenuspėjamas, nepratarė nė žodžio, tarsi visai nepasikeitė, keistas jausmas gyveno jame.
- Tu labai mielas, - tarė jam.
Styvas nusijuokė, tai buvo keista, jam Reinės atvirumas nuskambėjo kaip atsakymas, atvirumas buvo atsakymas, labai sunkiai paaiškinamas. Reinė užsimerkė, pasislėpė savo viduje, jai jausmai atrodė daugiau klaidinantys, nei Styvo akys, kurios nusisuko.
- Atleisk.
- Tik tiek?.. – atrodė pilnos atvirumo. Bet Reinė jas užmerkė savo lūpomis. Iš vidaus namo sklido muzika, tamsiojoje langų pusėje niekas nerūpėjo, kas vyksta išorėje, lauke. - Nori tave pavogsiu? – tarė jai.
- O kaip Ana?
- Ana nėra mano žmona. Džulijenas nėra tavo vyras. Teisingai?
Styvo mintys nekėlė jokių abejonių, jis žinojo, kad ankščiau ar vėliau, tai turėjo įvykti, ji turi priklausyti jam.
Anos jis nemyli. Tik Reinė įkvėpia jo mintis, tik ji nervingai gniaužia jo pirštų galiukus, atrodo neapsakomai artima, prisiurbusi nakties kvapo plaukuose ant garbanų, kur matė savo atspindį. -  Tu palauk čia. - Pasakė jai.
-  Taip ir padarysiu.
Gilus gurkšnis nakties netikėtai pakeitė rytojų, ji žengė žingsnį į tamsą, staiga tarpduryje pasirodė aukštas siluetas.
- Jūs išvažiuojate, - tarė pažįstamas balsas, - tiesa? Kėtinate mane palikti?
Ji pažvelgė į Džulijeną labai kaltai, lyg nuo gėdos stulpo, kur turėtų jaustis blogai, bet kas dabar jos kailyje, pagalvojo.
-  Esate protingas, - susitvardė, - sakyčiau tai jūsų privalumas. Teisingai, aš išvažiuoju.
Džulijenas nusijuokė.
-    Negaliu jūsų kaltinti: prieštarautų mano darbo principams.
Reinė jam šyptelėjus tarė:
- Nejuokinkite.
-  Reine, neįtikėtina - kokia jūs panaši į... - Pirštais perbraukė savo nematoma barzda, vėliau rankas paslėpė plačiose kelnių kišenėse, dirstelėjo durų link ir, Reinei pasirodė, į ją nenoriai atsisuko.
- Kalbėkite, - ji paragino Džulijaną. – Sakykite.
- Nesuprasite...
- Aš pasistengsiu.
- Jos nebėra, -  rinko žodžius ir tuo pačiu abejojo, - jos nebėra, - pakartojo. – Nebebus.
- Apie ką jūs?
- Negaiškime laiko, Reine.
- Kas jūs? – sušuko jam.
- Aš esu sielos sergėtojas. Mieloji Reine, nejaugi, lig šiolei jūs to nesupratote? Merė buvo jūsų likimas. Jūsų baisi tikimybė – negailestingas pasąmonės nuopuolis. Merė – tai jūs pati, mano brangioji. Kita jūsų pusė, tamsioji. Juk kai nerandame atsakymo, mes elgiamės pateisindami save vienokiu ar kitokiu poelgiu, tikėdamiesi, kad blogiausia niekados mums nenutiks. Paskutinis jūsų veiksmas būtų buvęs viešbutyje, kur dabar gyvųjų tarpe jūsų jau nebūtų. Tai turėjo nutikti pradėjus pavojingus žaidimus. Jūs gerai pasirinkote, - jis nebenorėjo daugiau kalbėti, - tikiuosi savo darbą atlikau, - nusišypsojo jai.
Reinė liko visiškai apstulbusi, jos kojos linko prie žemės, kitas vaizdas iškilo prieš akis lyg greitas lėktuvas, kurio negalėjo nusakyti, nei apibudinti. Kodėl nesuprasdama tikrųjų savo norų, ji tarnavo jiems nesusimąstydama? Liko visiškai apstulbusi, ir vėl viskas šlykštu. Net labai. Ji susirado akmenį, ant jo atsisėdo baškoma švelnaus pietinio vėjo, ta gaiva ramino, buvo tarsi baltas ateities lapas, galimas sapnas, reikšmingas. Visko ko dabar ji norėjo, buvo išsigelbėjimas. Ir jis įvyko jai tą naktį.
2008-12-08 21:28
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 8 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2011-03-13 21:27
diukasniukas
Dialogų varomas pasakojimas - geriausias pasakojimas.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-12-22 22:43
Tare
kaip cia pataikiau perskaityti pabaiga, bet, tiesa pasakius tikejausi kazko kito. kitokiu pojuciu, astrumo, paskutinio pasiskaninimo, paskutines eilutes. man gaila, kad palikai sedeti ja viena ir neleidai paklaidzioti po jos minties labirintus. ta geroji vieta liko skaitytojui neprieinama.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-12-17 10:14
Saularytė Zariana
nuostabiai pabaigei, nes man dar vis norisi ir norisi nuo pradžios iki paskutinių žodžių perskaityti
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-12-13 23:26
Kirais
Neblogai.
Tik primena pasenusį pasakojimą.
Senų laikų rašymo stilius, ypač kai kurios senesnės dalys, kurias skaičiau.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-12-13 20:43
pilkė
oi. Baigėsi.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-12-09 21:39
a lukosevicius
turbut kazka praleidau. siaip viskas eina sklandziai, jei turesi laiko ir noro atsakyk: kodel tokie keisti veikeju vardai? kaip jau minejau viskas sklandu, bet kliuva man kojos ant tu vardu, gal nezinau dalies istorijos....
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-12-09 16:41
ANĖ BRYDĖ
priima prozą
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-12-09 12:15
EyesTrueDe_Lies
Tik norėjau pabaigti ką pradėjus :). Dėl kai kurių žmonių... Visiems ačiū už komentarus, mokinsiuosi ir toliau :).
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-12-09 11:35
agricola
neblogai pasakoji...4+
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-12-09 10:24
Ožys
Jei teisingai supratau, eilinė meilės istorija, tik dėl originalumo pabaigoje kažkiek mestelėta mistikos. Kažkaip ir veikėjų per daug tokiam tekstui. Ir šiaip jau, kai skaitai dialogus, norėtųsi bent jau žinot kuris veikėjas kalba. Nors šiam darbui tai gal ne tiek svarbu.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-12-08 23:27
Majestas
Na, man tai čia į euro romaną panašu. Tiesą sakant, man tokie nelabai patinka. Bet parašyta, sakyčiau neblogai. Tik išliekamos vertės visai neturi. Kitaip sakant, toks lengvutis skaitalas, nieko ypatingo. Bet tokį stilių patarčiau toliau rutuliuoti, galima visai neblogai parašyti.

Kitas reikalas, vardai, na, jau taip nenatūralu, ką tu, ką tu. Juk turime tokių gražių Lietuvoje populiarių vardų. Pavyzdžiui, Edgaras. :D (3)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-12-08 23:09
švo
Styvas, Reinė, Džiuljenas.
Kas tai per būtybės?
Primena primityvias amerikiečių siužetines dramas. Ne, ne taip vystomas prozos tekstas.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą