Naktis, tamsu už lango,
O aš kaip saulė toj tamsoj nakty,
Ir nežinau ar bėgti, ar sulaukti ryto,
Nes ašaros paliks gilias žaizdas many.
Labai sunku ištverti ir kentėti,
Eilini antpuolį savų,
Iš saulės spindinčio veidelio,
telieka juodas lašas tarp daugybės debesų.
Bandai paaiškint, jog ne kaltas tu esi,
Tačiau kaltė ant tavęs sparčiai krinta,
Bandai suvokti, kas tau bus, ką prarandi,
Bet skausmo ašaros ant tavo veido karčiai brinksta.
Bandai žaloti tu save,
Bet peilio ašmenys nekimba,
Bandai skandinti savyje,
Rūgščias tas skausmo ašaras.