nelabojo baigtis

apraišiojęs mano kojas
lininiais mazgais
trauki į save
ir krentu aš žemėn

nesiklaupiu net
ant ešafono tau nes
garbinčiau ir
skaudėtų labiau nei
plakant

kovoju nes kažkas
sverbiau ten už
viso to čia

tu išplėšęs avinėliui
liežuvį nesakai
o akyse šaukia kraujas

suėmus saują žemių
sviedžiu kaip sviedžia
bombas ant miestų

tu niekingai pralaimi
ant ešafono pirmo laipto

ir angelai nukapoja tau galvas