***

Nemiegantis jis
Tyliai kalbantis
Išprotėjimą sau
Atsikosėjo jau
Rudenio lapų kvapu
Medžio skausmu sakų
Laistys save lašais
Gėdingai apvaliais
Ašarom, tvanu
Teks nuplaut abu
Brailio raštą,
Tatuiruotę prastą
Pasislėpusius giliai
Po akių vokais
Nuo saulės tamsos
Ir nakties tiesos

Nemiegantis jis
Tylintis, laukiantis