' Ką 'Anykščių šilelis' kalba 21a. žmogui?“

Antanas Baranauskas - 21a. vidurio romantikas, klasikinės poemos „ Anykščių  šilelis“ autorius. Šiuo kūriniu autorius ne tik įrodė, kad ir lietuvių kalba galima kurti poemas, taip pat parodė miško grožį, gamtos ir žmogaus ryšį . Apie tai ir yra kalbama kūrinyje 21a. žmogui.
    „Anykščių šilelyje“ autorius labai išaukština miško grožį. Poemoje vyrauja įtaigus regimųjų vaizdų pasaulis. Jiems išreikšti autorius vartoja personifikacijas (“... pilkos ūmėdės sutūpę, - „), metaforas, epitetus, vaizdingus veiksmažodžius. O poemos žmogaus emocijas paryškina retoriniai klausimai, sušukimai: „ Ar miške aš čia stoviu, ar danguj, ar rojuj? „. Poetas perteikia ir girdimuosius  įspūdžius. Minimi paukščių skleidžiami garsai: „Kėkštai, šarkos ir kiti vis saviškai gieda „ . Gausu ir kitų gamtos garsų, kurie lyg pagyvina mišką: „Tartum kožnas lapelis čilba, kliauga, šaukia, „ . Vaizdingai išreiškiamas ir kvapų pasaulis,  į kurį nukeliamas skaitytojas. Tokiais būdais Antanas Baranauskas bando išaukštinti mišką, jis hiperbolizuoja, noredamas pasakyti, koks gražus yra šilelis.
  Poemoje daug kalbama apie miško ir lietuvio draugystę. Pirmiausia autorius pasakoja apie ąžuolyną kaip apie ypatingą vietą kadangi pagonybės laikais miškas buvo laikomas  šventa vieta. Ta vieta buvo laikoma  šventa vieta, nes ten lietuvis jausdavęsis pakyletai, galedavo pabūti su savo mintimis, jausmais. Todel senoves žmogus labai  vertino mišką, lygino jį su dangumi, rojumi. Lietuviai miško jokiu būdu nekirsdavę, tik svetimšaliai, kai eme valdyti Lietuvą, liepdavo kirsti šilelį. Antanas Baranauskas miško naikinimą  išgyvena kūrinyje. Nenoredamas sutikti su miško kirtimu poetas pasakoja apie liepyno naudą žmogui. Pasak Antano Baranausko, miškas padedavęs ligas išgydyti: „Žiedais bites penėjęs, saldų medų daręs. / Ligas visas lietuvių su prakaitu varęs. „. Dažnai net duodavęs apavą. O kiekvienas lietuvis buvęs darbštus ir saugojęs mišką: „ Ė lietuviai su medžiaisvis zgadoj gyvenę, „. Žmogus  gerbė mišką, o miš atsakydavęs tuo pačiu: „ Nes ir miškas, kaip tik tai galėjes, / Teip visados ramines, visados mylejes: „ Antanas Baranauskas siuo kuriniu isgyvena