Tu sėdi čia

Tu sėdi čia, nes taip kažkas nusprendė. Kad ir kaip bandytum keisti aplinką − tu sėdi čia. Viskas, ko tu sieki išsiverčia, nes taip kažkas nusprendė. Dar prieš tau gimstant jis nusprendė, jog tu būsi čia. Tėvelis ir mamytė nekalti, kad tu toks, nes tu sėdi čia. Jie net įsivaizduoti negali kas vyksta tavo galvoje, ir jei manai kad auklėjimas tapo tobulesnis po to kai tu atėjai čia, tu klysti. Ir viskas ką tu gali, tai, ką tu gali ─ būti čia. Jie juoksis, jie verks, jie mirs, o tu sėdėsi čia iki pamėlynavimo. Jei matei voveraitę bėgančią narvelyje ratu, tai męs esam tos pačios sielos. Tu sėdi čia, nes jis taip pasakė. Pabandyk ištrūkti, pakeisk aplinką, žmones, gyvenimą ir tu būsi čia. Vistiek vėl ir vėl, dar ir dar gal tūkstantį kartų jo klausi ką tau daryti, o jis atsakys ─ tu sėdi čia. Joks geras dėdė nepasakys, ką tau daryti, nes tas kas tau liepė buti čia jau seniai viską už tave nuspredė. Žinoma tu gali išeiti...  Jei tau pavyks, bet kas iš to? Paskui tu jau pats sau kartoji, kad tau čia patinka, kad taip viskas ir turi būti, jog tu jam dėkingas už tai kad esi čia. Nes tu vistiek liksi čia.