Raudonais nagais skverbiuos į žemę
Nuo kraujo nusidažė, prisisunkė dirva
Į purviną grumstuotą kelią kojos remias
Deja, jaučiuos kaip sklandanti ore vapsva
Mane vėl šaukia toliai, laisvė ir žmogus
Asmuo, kur traukia savo akimis į jūros gelmę
Tenai vis plaukia ir skandinas kūnas nerangus
Tas pats žmogus sušalusia ištrauks į žemę
Dangaus nebematau, mėnulio pilnaties nebejaučiu
Ir negirdžiu mažųjų giesmininkų iš už kalno
Mane vėl nuodija nelaisvė savo sąskambiu karčiu
Raudonas kraujas liejasi ant delno
2001 05 02


nAtA beeswax


