Stirna.

Apžiūrinėjo save veidrodyje.

Trumpi žvilgantys plaukai, ilgas, aristokratiškai baltas kaklas, siauri grakštūs pečiai, mažos krūtys lyg du guvūs žvėriukai, laibas liemuo, platoki išgaubti klubai, dailios moteriškos kojos. Ir pagaliau veidas, jos pasididžiavimas. Taisyklingas ovalas, tiesi maža nosis, putlios lūpos. Dvi didelės akys, du švyturiai, varantys iš proto jūreivius.

Ji žinojo vyrų slaptą troškimą. Moterų atvirą pavydą. Niekino likimą.

Po to karto, kai buvo su JUO, glostė JO pakitusį veidą, jausdama tą paradoksalų vyrišką silpnumą, suprato, kad turi galimybę. Kad galbūt visi turi galimybę. Jautė tai jau seniai, tačiau suvokimas atėjo tik dabar. Ji atsidavė pasauliui. Ir šį kart pasaulis nebuvo vyras.

Išėjo į miestą. Miestas buvo jai artimas. Jautėsi puikiai, nes pažinojo kiekvieną grindinio plytelę. Tačiau šiandien ji nepastebėjo pilkėjančio dangaus,  sėkla aptaškytų medžių, uždrausto džiaugsmo žmonių veiduose, valkatų nerimo. Ji ėjo susikaupusi į aukštakulnių kaukšėjimą ir cigaretės kartų skonį. Rūkimas vienas iš daugelio dalykų, kurie laikė ją nelaisvėje. Jos valia buvo trapi.

Sustojo stotelėje. Tarsi kraujo adatos badė smilkinius. Galva, jai atrodė, skilo į tūkstančius dalių ir biro ant šalto asfalto.

JO nebuvo namie. Ji atsisėdo laiptinėje. Laukė ilgai. JIS atėjo ne vienas. Žaviai besišypsodama, įsikibusi į JO vyrišką ranką, lingavo patraukli šviesiaplaukė.  Pamatęs  ją,  sustojo, įbedė dideles akis ir stovėjo taip kelias minutes, nekreipdamas dėmesio į savo žavią palydovę. Vėliau atsipeikėjo, palydėjo blondinę iki laukujų durų, įkišo į ranką banknotą ir nieko neaiškinęs nulydėjo akimis.

Ji atsistojo, priėjo baikščiu stirnos žvilgsniu glostydama JO trapią sielą. JIS paėmė už rankos, prisitraukė arčiau.

-Atleisk. – sušnibždėjo.

Ji nieko nesakė, perbraukė ranka šiurkštų vyrišką skruostą.

-Aš nebedirbu, - tarė pati vos tikėdama.
-Bet... Kaip vyrai be tavęs?

Ji suprato, kad buvo reikalinga, bet nebuvo tokia gera, kad galėtų dar ilgiau kankintis. Ji net nežinojo ar jai dabar reikia JO. Ar ji galės džiaugtis, žinodama, kiek vyrų dėl to JĮ kaltina.