Diptikas

- milijonas -

aš sėdžiu
sninga lauke
šalta
išėjau į lauką dar nepalikusi kambario
zvimbia vėjas pro ausis
jos šąla
pėdos stingsta
sugrįžtu
apie tave galvoju
kodėl
?
nežinau
o kam
?
irgi neišmąstau
tu sverbesnis už milijoną
ko
?
žvaigždžių
minčių
saulių
už mane ir mus
tave
tu tiesiog nepažįstamasis iš kito pasaulio
kuris nežinau kam ir kodėl suteikė
man tiek daug
laimės

- vėl -

vėl mąstau
apie tave
?
vėl laimingai ir nejudindama lūpų
šypsausi
arbata ant stalo
ji atšalus
aš irgi
šąla ausys
pėdos stingsta
ir vėl
nejaugi
keista
įdomu
galvot apie tave
ir mus
abu
?
ir nežinau kodėl ir aš
ta nepažįstamoji iš svetimo pasaulio
noriu
kaip ir tu
suteikti nežinau kodėl ir kam
tau tiek daug
laimės

2001 01 14