Laisva valia ir determinizmas

Kažkas sugalvojo, kad žmogus turi laisvą valią, gali daryt ką tik nori ir iš to gimė demokratija. Sakyčiau “savikrušos“ forma. Bet dar pridedant tiktų sparnuota frazė. „Demokratija yra pati blogiausia sistema, bet niekas dar neišrado geresnės“. Mes esame laisvi, nejau nenuostabu? Galim tikėt kuo tik norim, valgyt ką norim, turėt savo pažiūras (na jei jos nėra per daug išskirtinės). O aš sakau, kad mes nesam laisvi ir niekada nebūsim, mes visada buvom, esam ir būsim priklausomi.

Filosofai jau labai ilgą laiką diskutuoja vieną svarbiausių filosofinių temų. Laisva valia ir determinizmas. Filosofai sakantys, kad mes turim laisvą valią, kraštutinai palaikantys šią pusę, teigia, kad žmogus yra visiškai laisvas ir gali priimti laisvus sprendimus. O štai kiti sako, kad viskas jau yra nulemta. T. y. Kraštutiniai deterministai teigia, kad viskas yra nulemta iš anksto ir žmogus tik eina savo keliu. Buvo atlikti labai įdomūs tyrimai ir gana stulbinantys, sakyčiau. Eksperimento metu žmonės turėjo sulenkti savo riešą bet kuriuo metu, kada tik jie to nori. Buvo stebima jų smegenų veiklai. Štai kaip veikė žmogaus smegenys. Žmogaus smegenys, atsakingi už judesius, pradėdavo veikti ankščiau, nei dalis atsakinga už sprendimus. Kitaip sakant, žmogui dar nepagalvojus, kad jis dabar lenks riešą, pasąmonė jau nusiųsdavo nurodymus smegenų daliai atsakingai už judesius, kad laikas sulenkti riešą.

Evoliucija. Žmogus, gyvūnai, aplinka, taikosi prie esamų sąlygų. Panašiai prie esamos aplinkos taikosi ir žmogaus smegenys. Kažkoks kodas mūsų smegenyse duoda nurodymus prisitaikyti, nesvarbu ar sąmoningai mes apie tai galvojam ar ne. Meilė, vėl gi, kažkas pasąmoningai mūsų smegenyse ieško žmogaus, kurio genai būtų naudingi būsimam palikuoniui. Labai pritariu šiam teiginiui, nes kitaip negalėčiau paaiškinti kodėl susidedu su tam tikrom moterim, merginom. Mes negalim pasirinkt kokioj šeimoj gimsim, kokie žmonės sups, ką mes patirsim. O ką tai reiškia? Tai reiškia, kad mes negalim pasirinkti to, kas mes esam. Dažnai žmonės daug dirba, siekia uždirbti daug pinigų ir sako, kad juos uždirbę jie gavo laisvę daryt ką nori. Visiškas absurdas, tada jie gali tiesio pasirinkt brangesnius daiktus. Bet tikrai, jie negali nusipirkti laisvės būti tuo, kuo jie nori būti. Jei aš būčiau gimęs kokiam Afganistane, teroristų šeimoj. Sėdėčiau sau ir svajočiau, kaip susprogdinu kelias dešimt krikščionių ir keliauju sau į dangų. Kitaip sakant, net mano pažiūros yra atsitiktinumas. Panašiu principu susiklostė ir kažkokio milijonieriaus gyvenimas. Atsitiktinumas, o gal likimas, gal taip tiesiog buvo nulemta?

Žmogus visada nori viską paaiškinti, viską suprasti. Kaip mažas vaikas klausia kodėl dangus mėlynas, taip suaugęs galvoja, kokia jo gyvenimo prasmė. Aišku yra ir tokių, kurie galvoja tik apie tai iš kur gaut ant „Žebenkšties“ bambalio. Sakyčiau laimingi jie žmonės. Tai štai tas noras viską paaiškinti ir tikėjimas laisva žmogaus valia, paaiškinimą labai palengvina. Kokia moteris nužudo savo vaikus, vyksta teismas ir teismas nusprendžia, kad ji tai padarė sąmoningai, taip pasirinko turėdama savo laisvą valią. Na nebent ji yra psichiškai nesveika, tada reikia ją gydyti. Kas tas sveikas? Ar sveikas žmogus galėtų nužudyt savo pačio vaikus? Ai, ką čia, nemūsų bėdos. Svarbu viską kuo paprasčiau ir tada galim toliau sau laisvai gyventi. Galim laisvai pasirinkt tai kaip mes rengsimės, kokius baldus turėsim, į kokią mokyklą leisim savo vaikus, kokiam universitete mokysimės, kokio dydžio papus turėsim, kokios spalvos bus mūsų plaukų spalva, ką skaitysim, ką žiūrėsim. Galim laisvai pasirinkti tuo kas būsim. Tu gali būti kuo tik nori! Atleiskit, bet tai nesąmonė, mes neturim tokios laisvės. Ir visgi, mes kuriam save, vietoj to, kad bandytume suprasti kas esam.

Tačiau laisvos valios sąvoka labai sunku pakeisti savo smegenyse savo mintyse, nors viskas atrodytų ir gana logiška. Sakyčiau tai evoliucija. Jei žmogus žinotų, kad viskas yra jau nulemta, jis nedarytų tiesiog nieko, nematytų prasmės kažko bijoti, kažko siekti. Todėl mes ir turim tą laisvos valios iliuziją, kad judėt į priekį. O kur mes judam? Į priekį ar atgal? Turime laisvą valią ar tai tik iliuzija. Vargu ar kada atakysim į šiuos klausimus.