- šalta -

Senas valkata laikas šlubuoja
Per gatves rūke skendinčio miesto
Vėjas šąlančius kaulus kamuoja
Mintys bėga į pastatus griūvančius

Susiūbuoja varinis gatvės žiburys
Židinys namų tamsus ir šaltas
Prasiskverbęs laikas į namus
Neša žiemą akinančiai baltą

Vėjas paukštį juodą stingdantį audra
Ir ledu pavirsta prarastasis miestas
Vogčiomis sugrįžta smėliu šiugždančiu ugnis
Pasigirsta laiko riksmas keistas

Ir nei vienas vėjas ar pūga
Nesugrįš į šiuos tuščius griuvėsius
Nesugrįš nei senas valkata, nei rėkianti tyla
Miestą šį pasiglemžė mirtis šaltoji

2000 12 16