- mene gimiau -

Klausydavausi vėjo... tarp kopų...
Tarp sukerpėjusių apleistų namų.
Gimiau iš meno, aš galiu klausytis vėjo -
Aš vėjas, vėtra ir tušti namai kartu.

Iš šviesiai mėlynų akių atskrisdavo balandžiai
Siaubingai nuostabiais balsais jie klykdavo.
Ir skrisdavo virš rudenio laukų jie išdidžiai,
Iš meno gimę - išsidraikiusius plaukus vėjy supdavo.

Ir vis klausausi vėjo... tarp kopų...
Tarp tuščių rudenio sėjos laukų.
Iš meno gimusi, mene numirsiu -
Balandžiai supsis tarp vėjo plaikstomų plaukų.

2001 12 04