Vasarą po audros

Debesie, juodas paskutini,
ką tik buvai padangę uždengęs
ir po perkūno šiurpaus
davei trokštančiai žemei lietaus.
  Dabar plauki per žydrynę
  mesdamas šešėlį į lankas.
  Tavo vėsia atgaiva
  po audros džiaugiasi daug kas.
    Bet baigėsi tau duotas laikas
    Žemė atkuto, audros nušluotos.
    Suvilgei tu medžių lapus,
      greit vėjas ir tave nupūs.