Kažkaip regis patinka,
tik ta šypsena nepritinka,
tokia nekasdieniškai bjauri,
ir apskritai meiliai nebežiūri.
Tada pasigriebiu raktus,
iki ryt manęs nebus,
o štai ir nuotaika kita,
nesuglumina jos mintis pikta.
Nors tai turėjo būt dar vakar,
kad tik nepražiopsot paskutinio traukinio,
nestoja juk kasdieną,
net ir kai paprašai,
visi kartu ar po vieną.
Dubliuodami žodžius draugai,
rieda per sostinę linksmi,
nes rūpesčiai namie palikti,
mintis, o gal ir su kitu gal ne,
nuo šiandien gyvenu tik savyje.