Tie žodžiai turi lėkti iš krūtinės,
Negali jie kartotis, būti tiesūs ir balti,
Jiems reikia dar šiek tiek spalvų juodumo,
Kad žmonių akys priverstų lūpas sušnabždėti „nuostabu“...
Privaloma yra tikėti meile ir dangum,
Kad raidės žodžiam, žodžiai sakiniam paklustų,
Tylėjimas ir akys žiūrinčios tarytum žiburiukai tarp garbanotų geltonų plaukų,
Privalo degti tavo mintys sukarpytos smulkiai, kad viso to gale gulėtu trys taškai arba klaustukas...


salonistas








