Trys mintys

1.

Žaros raudoniu
              snaigės krito
lengvu šalčiu
baltumo skraistėm
nustebęs debesis pasklido
pūkais ramybės pataluos.
Laikau tave
                ant savo delno
lapelį vasaros dvelkimo
o tu vis šypsais ir vilioji
laukimo šypsenos žinia.

2.

Mes dialogas
monologo pančiuos
sentencijos
tikėjimas iš pažinimo
kitų pasaulių sankryžom nuausti
vis susiliejeme
nes vienas kitą mylim.

3.

Dvi žvaigždės
                skliauto dykumos
rūku iš šviesmečių žydėjo
atstumas tirpdamas be vėjo
pašvaistės ilgesio kalbos,
kai nebeliks
tik palytėjo
kartu
vos ašara nuliejo
per šalčio erdvę žiba akys
Mieloji - nuo tavęs apakęs