nekoks

marių varpinės, rūko sonetai,
žuvelių mėsa ant paklodės.
veidrodis užgula naktį,
užkloja sidabro paguoda.

žybčioja vyrų žibintai.
vis didėdamas, peleno pirštas,
šešėliuodamas uždengia grindinį, -
kokią valandą niekas nemiršta

o paskui – atsigriebiama dvigubai –
marių varpinės šėlsta ir linksta...
------------------------------------------
sidabrinės peleno lygumos