o tai manot, vamzdziais šūdai neteka?:) kanalizacinės erdvės apskritai turi tiesmukų sąsajų su "nevaldomais pasąmonės proveržiais" ir iš to išgimdytais vaizdais, tiesa, šūdas visgi nėra sintetinė priemonė:)
be abejo, samprotaujate logiškai, kūryba turi būti "iš dūšios" ir mintys šaudyti patrankom, ale mes visvien visi kosminiai ligoniai, anot Šliogerio, be sintetikų ir kosmetikos neapsieinam, na bet nesvarbu čia, o kaip Klimto "atpaišymas" žodžiais, vat žeingeidu patapo, gal pavyzdžių kokių būtų galima...
Nu, apie poezijos techniką, matau, išmanote kur kas geriau nei apie santechnikos rakto panaudojimą (juo šūdų nesustabdysi, kiek besuktum - tik vandenį :)), bet manau mes ne apie tai.
Aš šiandien net išskirčiau tokią "Technopoetų" grupę tarp rašančių lietuvių. Jie net savo rašymą įmantriai vadina "eilėmis kultūriniam sluoksniui". Žinote, ką aš apie tai manau ? Kuomet esi energetiškai tuščias savyje arba sintetinėmis priemonėmis skatini nevaldomus pasąmonės proveržius - perpasakoji Platoną, ar žodžiais "atpaišai" Klimt'ą ir nieko daugiau. Bet Platoną man mieliau skaityti pačiai, o ne perskaityti "Iš baikštaus vyro", dar mieliau gėrėsiuosi Klimt'o kokybiška reprodukcija nei "Bučiniu". Taigi, kuomet eiliuje nėra energetinio užtaiso (minties, būsenos) - jokia technika, brolau, nepagelbės, o kur yra mintis (būsena) technika viso labo tik redaktoriaus ir korektoriaus (kiek leis autorius) kosmetinė priemonė tik tiek, kaip makiažas seksualiai moteriai.
um, zirzule, kadangi žinučių man neduoda paišyti, tai čia. vat del tos kolhozo poezijos, aha, technika britkus žodis ir prie eilių tarsi ir nedera, ale kaip pavadinti poetinę formą, rimą, struktūrą, seką, harmoniją ir tą tokį nu..."gražų" ir "teisingą" žodelių sudeliojimą, čiukšt, vat jama santechnikas raktą ir suka suka..vo, šūdai jau ir nebeteka:)