------

Užplikyk man akis ir duoki tai,
ko taip seniai norėjau;
Bučiniu mano skausmą alegorija paversk.
Noriu eiti tolyn, kur eiti jau seniai per vėlu.
Magminė širdis jau šoka tūkstantiniu ritmu.
Kada supratai, kad tai, ką darai, yra blogai?
Kokio velnio euforijos akordais save vėl žudai?

Taip atsargiai ir kruopščiai tipeno žingsniai
švarūs, balti...
Taip buvo anksčiau, nes dabar jie tamsūs ir kruvini.
O tu vis vaizduoji,
jog nežemiškam Dievui sonetus kuri???