Bevardė

Atsimerkęs, staiga pasensti, kai pamatai, kokia naujoviška, bei vargana buitis tave supa. Sapnavai, kad klausaisi piemenėlio ragelio muzikos. Lyriško roko, metalo, alavo... Juk sapnai niekad nemiega, vis tiek kas nors juos sapnuoja, kitaip jų biznis patirtų fiasko. O patirti fiasko – neapsimoka nei tau, naivus miegaliau, nei tau, archajinis sapne. Jūs abu reikalingi ir miegantys, ir žvalūs. Plazmoje netelpa jūsų perdėtas grožis. Reklama. Niekas neturi bilieto į Meksiką? Virtuvėje aušta kava. Ant šarminės palangės neauga pupelės. Ir gerai, nereikia. Emigruoti lengviau, nei auginti, brandinti, puoselėti. Kelkis, paskaityk truputį Juozuko ironijos . Būk atsargus, neskaityk horoskopo, nes ten tu Avinas, o čia žmogus. Gyvenk, sapnuok, o išlindęs iš, snaudžiančiom lelijom kvepiančios, lovos prisimink ją. Kurios vardą sapnavai piemenėlio muzikoje, bet atsimerkęs supratai, kad tai tik bevardė.
- Pšš (nusišovei tylos dulkėmis užtaisytu Noriso revolveriu).
    Asmenybė, apie kurią žinai tik tiek, kiek – beveik nieko. Bet, dažniausiai to pakanka, kad pradėtum ją asmenuoti. Meilei reikia nedaug: Nežinioje paskendusios romantikos, mėlynos akių spalvos ir truputėlio vulgarių, violetinių minčių. O tiek turėti daugiau negu paprasta. Esi Homo. Lotyniškai skamba žmogiškiau. Pažįsti lotynę? Prisipažink, drąsiau, nesvarbu kad nežinai vardo. Dabar madoj mylėti bevardes, ypač išnykusias lotynes. Kovoki, dėl filologinių jausmų.
  Kur galima ją sutikti? Kalbėsiu daugiskaita, nes jos pasidauginusios vaikystės gandro būdu. Laisvalaikiu bevardės supasi ant kaimyno sūpynių, vedžioja išlepintą šunį, garsiai cypia į suluošintą dušo čiaupą ir sėdi katedros paskutiniame suole (kuriame nėra kėdžių). O darbo metu jos ruošiasi koncertui (kūrinys – operos Fantomas), išbarsto svarbius dokumentus, skuba pabėgti iš kavinėje verdančio kvapo, arba, tiesiog, laukia eilėje prie tarptautinio WC ... Blogiausia, kad neįmanoma jų nepastebėti, nors ir kokios slaptos bebūtų. Žvilgsnio pilnai pakanka, kad atėjus nakčiai, pasislėptum po taškuota antklode. Pasaulis liktų šviesoje, o tu po „kaldra“. Nevartoti šio žodžio neleidžia pasaulis, kabantis virš jos. Ir kiek daug meilės intrigų mezgasi kitoje dimensijoje. Paslapčia, nežinant mūsų planetai, tu kuri aistras, nublizgintas akimirkas ir blykstėje švitinančią meilę. Ir niekas apie tai net nesusimąsto. Joks Platonas, Nyče, Mamontovas... Tik tu vienas žinai šią intymią tiesą. Žinai, kad užtenka kasdieniško akimirksnio įsimylėti bevardei. Ir prireikia tiek daug chromuoto laikrodžio rodyklės apsisukimų, kol antklodėje viskas užsimiršta. Taškuotoje. Nežinant pasauliui, padedamas taškas.
  Kiek moterų mylėjai tu? Kiek vardų žinojai? Keletą iš jų pavardžių pastebėjai vakarietiškame meilės žurnale? Niekam neįdomus tavo atsakymas, nes tu dabar po „kaldra“. Kai atsibusi, būk etiškas, ir paskambink jai, bei sužinok vardą. Antraip ir toliau dusinsies tvankiame esė ore. 

Įrašyk vardą: ..................?