Iš(si)davimas

Kiekvieną rytą pusę septynių
Aš savo šachtoje minas dėlioju
Ir lygiai kaip, kad šachmatuose
Žirgo ėjimus, išėjimus, apėjimus
Aplinkui tavo žvilgsnį, nutįstantį
Uodegomis gyvatės, kartais driežo, -
Kalu mozaikoje juodai-baltų skeveldrų.

Kai į mano kojas
Vyniojiesi, jos šąla.

Ir lygiai kaip, kad gniaužtuose, čiuptuvuose,
Ar „Maximoj“, o gal senienų ritualinių
Muziejuje, aš užvaldau ir įvaldau ...
O tu ir vėl sukiesi į kokoną.

Ir aš tada renku visus ir viską
Ir ant palangės išrykiuoju
It dramblius kokius
Iš porceliano, kaulo ar plastmasės.
Ir dulkės kartais pridengia,
O kartais slegia...

Ir kojos tebešąla.

Tada susirenku nuo tavo kaklo
Karkvabalius, jonvabalius, boružes, -
Neriu į šachtą.
Ir kiekvieną rytą pusę septynių
Skeveldromis tavosiomis išnyru.