Skęstančioji

... ji užsimerkė ir paniro į ašaras, kurios skandino ją iš vidaus. Niekas nepastebės, kaip ji numirs... kaip ji paskęs savo ašarose.
  Mirštant pro ją prabėgo visas gyvenimas. Kiekviena akimirka sumauto, bereikšmio, nereikalingo skausmo, kai nenori, bet reikia... Kai nori, bet negalima.
  Mirštant ji pamatė savo svajones. Mirguliuojančias, ryškias ir įvairiaspalves. Rodės, kad jos ranka pasiekiamos. Bet tai tebuvo miražas.
  Mirštant ji tetroško vieno- kito šanso. Paskutiniojo. Kai miražas tampa realybe, kai nenori ir nereikia, kai nori ir galima. Paskutiniojo šanso, kai verta gyventi. Tik ji netikėjo, kad toks bus, kad tokio sulauks.
  Ir ji toliau skendo savo ašarose...