Rytmetis

Keturkampėj kiemo blėkoj kepamas pyragas –
Medžiai, paukščiai, žmonės, vynas nuo pat ryto spraga.

Urvu leidžiasi iš triumų tiesūs ir kuproti –
Eina, sukinėja galvas – atrajoja protą.

Kaminas kiekvieno kiauras mėlynai dažytas,
Eina rusų, daug lietuvių, vienas kitas žydas.

Varnos švaistosi masyviai su pieštukais snapo,
Į krūvelę kiemo žvyro katė kažką slepia.

Namas svirduliuoja gyvas – eina nemiegojęs,
Nuteka pyrago blėkon išgertuvių rojus.

Medžių stimburiai gauruoti, apvarvėję syvais –
Bitės, musės raiko orą judančiais kursyvais.

Rasomis suvilgo pilvą senas kiemo žvirblis,
O aukštai virš namo nardo Mamontovo žirklės.

Juodas vabalas sugrįžta naktį vandravojęs –
Žalsvos akys ir sėdynė nudrengti pavojų.

Dulkina į stiklo ertmę suteptą paklodę –
Žmonomis po vyrais slepias nešvarumai juodi.

Trina varputėta saulė nosim kampą namo –
Tyla, pamažu užsnūsta rytmečio cunamis.