:]]]

O Hamletai, kur‘s nemiegojai kiaurą naktį,
Bandydamas gyvenimo mįsles įmint.
Teoriškai tu – didis teatro aktorius,
O praktiškai tik vieniša širdis.

Ak, genijau, įvaldęs kalbos meną
Ir sugebantis net dievus papirkt.
Norėčiau, kad nors vieną... vieną naktį
Ateitum pakalbėti su manim.

O Hamletai, gilių kančių žinove,
Ta siela pasiilgusi namų.
Žinau, ką tu tą kartą pagalvojai,
Kai atslinkai čionai baltu rūku.

Poetų plunksnas vedanti rašyti,
Ta - mūza  išgalvotų vakarų.
Tu vienas supratai, ką pasakyti
Norėjau šimtui tūkstančių kitų.