Be galo

ir rašau
kai keista
taip
kai jaučiu kūne
organus
paukščius kiaules
širdį lopau
šonkauliais
ir jaučiu
kaip užgyja
gyvenimas
viską paliesti
galiu
kai rankos
į dangų
remiasi
kojom apžiojus
prospektą
sriūbauju
batus

šalta kai
taip

pilnatį valgo
išalkę
vaikai

ir tokia
aš
nuaugusi
vaikas

blaškosi
akys
klaikios

ir sutinku
kai keista
taip
iš atspindžio
seniai save
matytą

ant balos
tas gražumas
išsilaikęs.

tekšt