Maža sala įaugusi mano
Delne
Kurią matyt galiu tik aš
Tokia maža maža
Jos pilkos šaknys siekia
Vandens
tik deja aš vandens neturiu,
nes cirkuliuoju tik krauju.
O kaip bus gražu, kai jazminas pražys ant manųjų delnų. Salelė tokia derlinga, kad augalas apims abi rankas, gal dar vieną akį ir abi ausis. Tada skaniai kvepės visa būtis. Ir pilnas kibiras linksmų gaidų linksmins manus draugus. Drugeliai skraidys virš jų galvų ir skaidrins anų mintis. Tik štai mano kraujas išseks ir maža sala susens. Numirs jazminas ir išdžiūs kibiras. Mano akis ir ausys ir rankos išdžiūs ir vėjui papūtus sugrius. Dulkės ir pelenai mani keliaus oro keliu. Aš savastimi tręšiu kitus ir ant jų delnų įaugs maža sala. Tada jie sakys.
Maža sala įaugusi mano
Delne
Kurią matyt galiu tik aš
Tokia maža maža . . .
Skiriu savo draugams. MINI PROZA.