Evoliucija

Dangus buvo giedras su pavieniais papilkėjusiais debesimis, saulė švietė ryškiai, tačiau labai nešildė. Gana stiprokas vėjas šiureno medžių lapus. Sėdėjau ant suolelio prie mažųjų jachtų prieplaukos. Traukiau į plaučius gaivų pavasario orą, džiaugdamasis atgimusia gamta. Po vakarykščių alaus išgertuvių jaučiausi apsunkęs ir šiek tiek nuliūdęs. Praeitą naktį pabudau apie pirmą nakties nuo už sienos gyvenančios kaimynės koketiško krizenimo (tikriausiai kalbėjosi su internetiniu meilužiu). Ir po to kažkaip labai sunkiai ir ilgai užmiginėjau.
Vakar gurkšnodami alų kalbėjome apie Dievą ir Tikėjimą, Amerikos atradėjus, Skype kūrėjus, apie ką tik mes nekalbėjome. Ginčijomės kuri teorija įtikinamesnė, ar Darvino evoliucija, ar Dievo kūrybinės iniciatyvos pasekmės. Ufonautai? Gal jie mus pagamino? Arba užsėjo iš kosmoso modifikuota savo sperma.
Žiūrėjau į ramiai tekantį upės vandenį, štai jis egzistuoja ir tiek nieko neklausia, niekuo nesiskundžia, sruvena sau į platesnius vandenis ir viskas. Mes žmonės vis kažko norim, siekiam bandydami sau suteikti prasmingą egzistenciją. Bet kam visa tai? Norim pasipuikuoti savo protu, ar kitais gebėjimais.... kam visa tai...
Gal geriau pasinerti į savąją egzistencinę Nirvaną? Plaukti nerūpestingai pasroviui būties tuštybės, apie nedaug ką begalvojant. Šiandien mačiau mieste prie upelio ant suolelių nusigerusias asmenybes nedaug kuo bepanašias į žmones. Šitiems žmogystom niekas nerūpi[nebent iš kur gauti išgerti], bet ar jiems nuo to blogiau?
Vaikštai sau žmogus nesiprausęs, nesiskutęs, pastoviai įkalęs. Kai jau visiškai nebeturi už ką išgerti įsidarbini kokiai savaitei į Maxima. Ir vėl svaigsti sau pokol neužilgo visiškai užsilenki. Ne taip tikriausiai nekiekvienam pavyktų. Būtų įdomu pajaust ką jaučia užkietėjęs rūkorius kaldamas eilinį negelį į savo plaučelius. Ar tas noras apsisvaiginti visiškai užgožia sveiko proto balsą. Traukia eilinį dūmą į plaučius, o tenai vieni karkalai kaip pas beviltišką ligonį, užsikosi taip, jog atrodo tuoj uždusi ir vis tiek toliau save nuodiji. Tokiais atvejais liaudis sako, kad nežinia nuo ko mirsi. Kokių tik pasiteisinimų nesugalvoja žmonės nenorėdami atsisakyti savo ydų.
Grožėjausiu gražiu upės slėniu, tekančiu melsvu vandeniu, giedra padange ir masčiau apie nelinksmus dalykus. Nieko nesinorėjo smerkti juk jei vieniša moteris ieškosi seksui partnerio tai ji dar nenusikaltėlė. Tas pat ir su girtuokliais, ar rūkoriais. Visi žmonės kažko nori tik štai nevisi sugeba savo norus įgyvendinti.
Vaikystėje svajojau tapti profesionaliu futbolininku. Dienų dienas su draugais spardydavau kamuolį, tobulindavau techniką. Labai daug laiko praleisdavau su kamuoliu, bet į aukštesni lygį taip ir neperėjau. Tas pat vėliau atsitiko ir su krepšiniu sportas taip ir liko tiktai hobis. Gal ir gerai to ko gero man ir norėjosi, ne kiekvienam lemta tapti tikru profu.
Taigi sėdėjau ant suolelio paupyje ir mintijau apie viską po truputį.