Rudeniui kankinant nemiga

Nebijok, kad daugiau nesijuoksi
Nemylėsi ir nejausi daugiau.
Tu kely... Jis į amžiną džiaugsmą.
Nesiguosk. Tau tikrai bus geriau.

Tu nusėsi dulkėmis ant pajūrio smėlio
Tu nuskriesi žvaigždynais ir paukščių takais
Vėl panirsi į baltąją tylą,
Lyg prieš gimstant, tada, kai bijojai mirties.

Tu pavirsi motina, matinančia žeme.
Tu skaidysies mažiausiais atomais.
Sudarysi žodžius, tai - viena visuma,
Sukursi gyvybes, atstojančias viską, ir patį tave.

Buvęs žmogau,
Kurs meldeisi nesamam dievui.
Kurs aukojai visą save.
Ir staiga sužinai - jokio atpildo nėra.

Yra tik
Gamta
Išsiskaidai atomais
Kuri
gyvybę
juk tai -
Amžinas džiaugsmas
----------
Amžina nemiga