Pasaulis ir aš

Pasaulis - amžinas klausimas, ir noras į jį atsakyti sukūrė mane.

Dangus... Medžiai... Upė... Pasaulis- dar ne viskas, ką matau horizonte. Dažnai nepastebiu žmogaus su gėlių puokšte, stovinčio man už nugaros. Tas žmogus būna kupinas vilčių, o aš, jo nepastebėdama, tik skubu spaudžiama kasdieninių rūpesčių. O kai ateina laikas, kai suprantu, jog nuvyliau tą, kuris taip stengėsi, tada mane ir mano pasaulį užpuola juoda klausimų ir liūdesio armija. Nors seniai manau, kad liūdėti negalima, tačiau tai neišvengiama, kai skaudu už tris: už kitą, už pasaulį ir už save pačią. Tačiau kaip įprastai visi ateina tam, kad išeitų, visi išeina tam, kad sugrįžtų  taip ir Liūdesys praeina ir tada ateina metas su juo išsiskirti.

Juk pasaulis dažnai ir ne tokia liūdna, pilna nusivylimų vieta, tiesa? Pasaulis yra kupinas stebuklų. Aš esu tokia vienintelė šiame pasaulyje. Tačiau galbūt ne aš, o mano pasaulis yra toks vienas vienintelis manyje? Kodėl? todėl, kad savo pasaulį galiu apkabinti pirštais delne, galiu jį įsidėti į kišenę, tik baisu, kad vieną dieną jis neiškristų. Mano pasaulis toks mažas, mažas, visi gali jį paliesti, priglausti prie širdies.

Pasaulis mano akimis pilnas paprastumo. Tai meilės ir mirties menas

Ei, pažvelkit! Aš matau tą mažą, mažą saulę, aš jos negaliu pasiekti, bet tai taip pat mano pasaulis. Tas veidrodis mano kambario viduryje taip pat mano pasaulėlio dalelė. Į tą veidrodį pažvelgusi, aš pamatau žmogų, kuris visada mane supranta. Kai verkiu aš, tas žmogus veidrodyje verkia kartu, kai aš šypsausi, jis mokosi šypsotis mano šypsena. O tie prancūziški mėtų kvapo kvepalai? Jie dovanoja man ir kitiems miško vėsą. Sakiau jog mano pasauli toks mažytis, bet užtat jis toks turtingas.

Mano pasaulis- tai žmonės. Visi visi. Net tie, kurių jau nebėra.
Žmogus, tai pagrindinė mano pasaulio sudedamoji dalis. Atėjęs žmogus pripildo mane ir mano tvirtovę svajonėmis, išėjęs palieka prisiminimus.

Kažkas pasakė, kad pasaulis - tai sunkus klausimas, tačiau prireikia tik pasukti raktelį nuo medinės atsakymų dėžutės, kad sunkiausias klausimas būtų atsakytas.

tai tartum vienas lengvas, staigus paukščio skrydis nuo vienos šakos iki kitos.