Epizodinis žmogus

Satyras regi

Įskilusio žodžio poetas
Pakibo tarp delčios ir žibinto.

Kanabėja žino

Vadink mane Misteriu Dulkėm
Ir duoną šešėlio atlaužk
- esu alkanas.

Pogai šoka trypia

Šambala žėri pašvaistėj,
Rodos, visų trokštama.
Ir mylimas Munch‘as
Tapo paveikslus mano verandoj.

Paskutinė mimezė

Aš - epizodinis žmogus,
Vienu žodžiu sakau
Ir Labas ir Tyliu...