Ak, tie rudens vakarai!
Ir tas langas prie liepos belapės,
kuri dar nori šlamėti
ir tiesia rankas kambarin,
kur dega prieblandoje žvakė.
Ir balsai tie rudeniniai...
Kaip myliu aš juos!
Ir tą įvairiaspalvę girią,
nutrūkstančius nuo medžių vaisius
ir lapus, kurie guli žemėje mirę...
Tegu jie sau ramiai miega.
Gamta gi kinta. Gyvenimas bėga.