už debesų juodai šviesių
alsuoja metaliniai dangūs
ten aidi psalmės vieversių
ten vėjai pučia žvangūs
ten nesuvaldomai gilėja
viena supančiota mintis
kurios mes dar neiškalbėjom
prie žvakės dviese per naktis
ten liko rezervuotas vienas
prasčiausioj vietoje staliukas
kur žvilgsnis remiasi į sieną
ir praeitis kaip ratas sukas
už vieno balto debesies
tarp daugelio juodai šviesių
alsuoja dangūs geležies
ir aidi psalmės vieversių