Stalas keturių kampų- tyku...
Atšipęs laukimo.
Užtiesalas juodas paveikslo balsų—
Laiko neradimas- begalinio.
Žvakė garuoja, bet nuo tylos.
Veidrodžio atspindys įkeičia kairę...
Cukrus arbatoj skonio neišduos.
Pasislėpiau už vėjo iš didelės baimės.
Laukiau properšos debesų skyde,
Gal niekas išgelbės nuo šalčio netikro.
Tik laukimas gims šitam kvartale.
Paskutinis niekas ir tas pradingo.