Tu abejingas

Tu abejingas man,
Tad ką aš padarysiu,
Manim žavėtis nepriversiu gi.
Pati tikrai kasdien tau nerašysiu,
Ir būti dėmesingam neprašysiu -
Jei nori, taip ir liekam svetimi.

Nors aš buvau pilna gražių svajonių,
Norėjau būti tau šilta, gera, švelni,
Jei tu priimti to neketini,
Tai nepalik vilčių ir abejonių.

Tad taip ir pasakyk, kad nerūpiu,
Kad tau vistiek, ar juoksiuos aš, ar verksiu,
Už tai tavęs, prisiekiu, aš nesmerksiu,
Bet ko man laukti aš žinot turiu.

Tai tark lemtingą žodį, ir tegul
Tavų pečių neslegia šis sprendimas.
Ar šypsena mana, ar nuliūdimas,
Nuo šiol turėtų būt tau nesvarbu.

Aš laukiu vakaro... ir tebūnie,
Tu tarsi: „Būkim dviese“, ar: „Sudie“.