klevo lapo sieliukė sakė

iš mokyklinių užrašų, skiriu A. B.




- mamyte, noriu baliono, noriu noriu.
- ne-ga-li-ma, paskui dar pakilsi ir nuskrisi, kai pareisime namo aš tau duosiu saldainį,
- vės su platamoliu taplete viduj, man nereikia saldainio


tada jos tyliai besiklausydamos vėjo priėjo parką, ir mergytė pradėjo žaisti klevo lapais:

- klevo lapo sieliukė kalba man apie paukščius ir drugelius apie saulę ir mėnulį
- tai tik nuokrita miręs lapiukas
- ne, mamyte, jinai gyva
- kas?
- Šita sraigė ant lapelio

praėjo metai vieni kiti antri. jos išėjo į parduotuvę rožinių batų su drugeliais siuvinėtais.

- mamyte aš dar noriu šaliko ir kepurės, taip kad butų kraujo raudonumo ir su perlamutrinėm gėlytėm
- tau negalima su gėlytėm, va yra dryžuotai geltonas, geriau šitą galima
- tada assutavim nekalbėsiu, man negalima

ir mergytė nuėjo namo pati viena, sėdo į autobusą ir išvažiavo važiavo 101dieną ir dvi valandas, kol pasiekė Š. ašigalį.

- kaip gražu sninga, bet šalta, aš be šaliko be kepurės be paltuko, misteri pingvine pastatykim besmegenį, prašau, padėkite kasnors pastatyti man besmegenį: su raudonom anglim juodom lūpom akiniais ant morkos nosies ir dar dar  baltu šaliku....

snigo tyliai ir buvo nyku, nyku. tada mergaitė išsiruošė namo, bet ten kur jinai buvo nusidanginusi jokia klevo lapo sieliūkštė negalėjo pasakyti kada ir kur atvažiuos autobusas nes sustojimo arti nesimatė. nesimatė ir žmonių...


2008 m. lapkritis 15 d.