Palangė
slenkstis žalumos
žaidimas spindulio šešėliu
aš su tavim
nors tu išėjus
į laiko ratą be pradžios...
-kokia išties?
man neberūpi
esu tik tiltas laiko teismui
ir ką beveikčiau nebeteis jau
teliko sauja šilumos
......
Esu tik laikas
adreso skiautelė
keistų heroglifų
be turinio skiltelė
aš šukė
laiko ir minties tarpelis
viltim neapibrėžtas horizontas
esu aš laiškas
patirtis iš visko
vis link tavęs
juk nebemoku vietoj
minčių blakstienų geismas
.....
esi tu pieva
stiklas pieno
esi rabybė audroje
o gal gėlelė
vienadiene?
gelsvai pasvirusia galva
upe teku
į tavo būtį
gerumo klodais optimizmo
kasytem blizgančios akelės
takelių pynem ir
minčių
.....
tu mano šypsena
bijuno kvapas
raudoniu putino atėjus
švelniu aliejum išsiliejus
jaukumas laisvė delnuose
ir aš nebetikiu spėlionėm
nepasiduodu abejonėm
vilties žilvycio šakele
su saule sveikinu tave
.....
mintis
apjuosus tavo kūną
ji neatsitrenkia
-taip būna
ne paleistuvė
ne pelenė
esi nepaprasta panelė
kaskart skirtingu žingsneliu
laisva
aistra eksperimentų
taip sudaryta iš momentų
tu tobuloji visuma
kiek gali vežti mano kūnas
esu tau daktaras-lakūnas
einu per džiungles neregėtas
-aš iš fosilijų sudėtas
gerumo sprindžiais
milimetrais
ir atradimų plečias spektras
mes vienas kitą nudabinam
ir iš dangaus sau mėtom blynus
.....
Po žiedlapio
nukrito lapas
svajoklis vasaros vaikelis
ir nežinia iš kur
jis kelias
šlamėjimo šerkšnu delnuos
buvai manį
saldi kas rytą
laiku iš saulių suskaičiuota
sultingo obuolio ištryško
švelnumo pažinties knyga