Mano šeimoje visi pedofilai. Mama, tėtė, brolis ir aš. Mama iš pradžių pedofile nebuvo. Tėtis taip pat iš pradžių nebuvo. Bet, kai mes su broliu tapom pedofilais, mama ir tėtis prisijungė prie mūsų.
Tapti pedofilais jie labai nenorėjo, priešinosi. Bet mes ultimatyviai pareiškėm, kad su jais tokiais, t. y. nepedofilais, negyvensim. Tėvai išsigando mus prarasti ir galų gale nusileido.
Dabar mes esame tikra pedofilų šeima. Kartu einame žvejoti, kartu grybauti, kartu maudytis, kartu į parduotuvę. Tėtis dažniausiai mane laiko už rankos. O mama - brolį. Kita ranka tėtis kimba į laisvą mamos ranką. Kai prapliumpa lietus, visi susikibę bėgame slėptis po medžiu. Nuo lietaus geriausia slėptis po storomis eglėmis. Plačios jų šakos gerai saugo. Bet, jei plačių nėra, slepiamės ir po siauromis, arba po kitais medžiais.
O vieną kartą buvo taip, kad slėpėmės ir po berželiu. Slėptis po berželiu pedofilams nėra gerai. Pasislėpę po berželiu įprastai darome viską, kad mūsų nepažintų.
Mūsų, pedofilų, šeima tokiems nenumatytiems atvejams yra pasiruošusi. Kiekvienas su savimi nešiojamės kaukes. Aš turiu paršiuko kaukę, brolis kiškučio, mama meškutės, o tėtė turi domino.
(Mano tėtis, jei kas nežino, nėra žvėris, nei gyvulys.)
Dabar paklausykit. Taip, arba panašiai mes šnekam tarpusavyje:
Tėtė: ar vaikai neperšlapote?
Mes: ne, ne, ne Tėti, nors..
Tėtė: pedofilams nėra jokių „nors“.
Mes: taip, tėti, mes žinom ir mama žino, ar ne mama?
Mama: taip žinau. Pedofilams žodžiai „nors“ ir į juos panašūs yra kaip šuniui penkta koja. Pedofilai, -jie viskam pasiryžę.
Mes: tėti, ar turi čiulpinukų?
Tėtė: turiu, bet pirmiausia suvalgykit sumuštinius su raudonaisiais ikriukais.
Mes: ačiū, tėti, tu toks geras.
Mama: taip, tėtis labai geras. Labai labai.
Tėtis: už gerumą mane pabučiuokite į skruostą.
Bučiuoju aš, brolis ir mama. Mūsų mamos labai gražios lūpos.
Bet tėtės tiksliai nuskustas skruostas- už mamos lūpas geriau. (tai nereiškia, kad gražiau, -tiesiog geriau)
Mums su broliu barzda dar neauga. Norėtųsi.
Būna, kad taip užsinorim pabučiuoti tėtį į skruostą, o jo nėra šalia, tada prašom mamos: mamyte, leiski mums pabučiuoti tau į blauzdą? Mamytė truputį pakelia sijoną ir leidžia. Jos blauzdos šeriukai dalinai atstoja mums tėtės skruosto aštrumą . Mama apie tai žino, todėl skuta savo blauzdas, prisižiūri.
Būna, kad mamai nesant, mums labai norisi pabučiuoti mamą į josios gražiąsias lūpas. Tada tėtė (koks jis išradingas!) sugalvoja vieną iš būdų, kas jos lūpas gali atstoti. Vieną kartą, pvz, buvo sugarankščiavęs savo pilvuką, kitą kartą mamytės lūpas atstojo jo sulenktos ausys. Iš vienos pusės aš, iš kitos brolis, - jam prišnabždėjome įvairiausių paslapčių. Nepatikėsit, bet sulenktos tėčio ausys-gali būti puikus mamos lūpų pakaitalas.
Mes: mama, ar tau gera su mumis?
Mama: man labai gera, vaikai.
Mes: mama, ar tau gera todėl, kad mes pedofilai?
Tėtė: jai labai gera, nes tik pedofilams gali būti taip gera.
Mama: taip, man labai gera.
Mes: mamytei sušukim valio!
Mes ir tėtis: Valio valio valio!
Mes: ir tėčiui!
Mes ir mama: Valio valio valio!
Mes: ir mums visiems!
Mūsų visa pedofilų šeima: Valio valio valio!
Kaip matote iš pateiktų mūsų pokalbių nuotrupų- mes esame laimingi. Pirmos dalies pabaiga.