Sielos pornografija

Vieniša kryžkelė laukia praeivių

    Miesto kelininkai dirba visą darbo dieną, bet ženklų ten nėra. Galbūt pabrango kuras, o kryžkelė juk nemoka atsirasti pakeliui. Ji tiesiog laukia vakaro šešėliuose pasiklydusių sielų. Kas išdrįs pasirinkti kelią?..
    Sielos mėgsta vairuoti Audi, valgyti pigius ledus iš brangiai įrengto prekybos centro ir skalbti pernykščius baltinius, kabėjusius užnūdusiame balkone. Keista. Aš taip pat mėgstu.
  Pažįstu  Sielą, gyvenančią prie baro, kampinėje gatvės dalyje. Jos draugai irgi gyvena bare. Gatvės jaunimas, rinkėjai, krepšininkai ir diletantai – visi  vienoje gatvėje. Dienomis ši visuma miega, žaidžia, skaito, renka, konstruoja... O jų draugė Siela tuo metu vairuoja bulką, silkę, ar kitą suproduktintą automobilį, nusiperka pigių ledų ir skalbia, skalbia, skalbia... Valosi dėmes. Optiškai aktyvūs balikliai stebuklingai nepadeda. Tad Siela prašo visumos pagalbos, bet juk ji  užsiėmus. Savarankiška substancija nusimena ir toliau bergždžiai valo dėmes. Iki vakaro.
  Atidaro barą. Miegaliai, žaidėjai, rinkėjai, konstruktoriai – visi, baigę dienos darbus, ilsisi čia. Siela nenori ilsėtis; ji nebaigė dienos darbų. Vienai  per sunku, ji valgo per daug trapius sausainius, ji nenori sutrupėti. Tad substancija eina ieškoti draugų. O geriausi  gyvena bare. Jie perskaito meniu, išsirenka geriamą patiekalą, žaidžia su nemokamu dantų krapštuku, mintyse konstruoja šalia sėdinčios merginos nuogą modelį... Vėliau – miega. Siela priversta prašyti pagalbos, tad apsivelka purvinus baltinius ir keliauja į naktinį barą. Draugai nenustemba  pamatę, IŠKLAUSO jos istoriją,  PATARIA,  paPRAŠO paskolinti PINIGŲ, kurių neatiduos iki pirmadienio (kurio?). Jie – draugai. O baro draugystė tiesiog priverčia ištuštinti stiklinę, negražu palikti ją pilną, ką tuomet pamanys Draugai?.. Siela pasinaudoja jaukia pagalba, ir dvokdama skaniu šlykštalu nujoja namo.
  Kitą rytą ji vėl keliasi, sėda į savo maisto prekę, užveda ją ir nuspaudžia pavargusį pedalą. Važiuodama pakeliui ji užsuka į prekybos centrą, nusiperka optimalų ledų variantą ir toliau skalbia dėmėtus baltinius. Pasaka be galo  kartojasi. Bet įsivaizduokit, kas būtų, jei dvasia atsikėlusi nenusipirktų ledų, sutaupytų kurui ir važiuotų nepakeliui?
  Niūrus rūkas neskuba trauktis. Vieniša kryžkelė meiliai pasitinka pravažiuojančią sielą. Šį kart  draugai lieka bare, jų pagalbos, keista, nebeprireikia. Pernykščiai baltiniai dėmėti kaba balkone. Visuma juos mato ir irzliai urzgia kampinio baro gilumoje. Audi nebenori būti bulka. Pravažiuojanti siela nemėgsta silkės. Ledai nenupirkti, prekybos centras bankrutuoja.
  Kryžkelė jau nebe vieniša. Ji turi draugę, kuri kadaise gyveno prie baro. Ji randa laiko ir išskalbia pernykščius Sielos baltinius. Savarankiška substancija nuo šiol nebemėgsta ledų, nevairuoja maisto produktų ir neskalbia marškinių. O kam skalbti -  juk jie ir taip švarūs!