Vizija

Ten tekėjo sušalusios upės,
Čia tebeverkia sudžiūvusios pušys.
Vaikai senai jau neranda namų,
Tėvai nebenori matyt vaikų.

Į tolimą praeitį sugrįžki šiandien,
Gal suprasi kodėl mūsų gaila visiems?
Laikrodin užrašyki savo dienoraštį,
Ant kiekvienos minutės sukurk po pasaulį,
Kad netekus šviesos, žinotum kur bėgt.

Angelo niekas neatsiųs, kol nerasi sparnų,
Tokių galingų ir didngai menkų.
Niekas nedrožinės medinių lėlių,
Nes ir taip jų besielių pasauly apstu.

Kai surasi kelią-neieškok ugnies,
Nes skausmo ten daugiau nei bevaisės vilties.
Tiesiog atsimerki ir keliauki pirmyn.