Visi taip myli nuogus žmones. Vyksta genties puota -
Vadai kilmingai galės pamojuot tarno sielų raudona vėduokle,
Bet kokiu mojavimu! Visi senesni hercogai išgriuvo nuo godumo -
Visada smagu prasivėdinti svetimom ydom - sukilo kvaitulys ligi krištolo
Lempų ir krito iki pat madam sijono virš kaukšinčio kulniuko. Gėda.
Kažkam nugriuvus galva spyruokle nusirito tiesiai ant orkestro, Akimirkos Pagautas jis sušuko: „Koks smarkus šis valsas, ponai! Gyvenimo ir nuogo Gyventojo portretas! „. Žmonės išgirdę ėmė verkti. Prašo grąžint vėduokles.
Tada ir nusileido saulė ant šiukšlyno.