Naktis

Vakaro sutemos karpo peizažą,
Dar juodos medžiagos - ritinys.
Sudeda skiautę net mažą,
Medžių šešėliai - tamsos kūrinys.

Jau ir mėnulis – dangaus tvarkdarys,
Žvaigždutes surikiavo į vietą.
Kas be jo šitą darbą darys?
Kas išpuoš Grįžulo Ratų karietą.

Kai darbelis kruopščiai padarytas,
Svečiuose apsilankė naktis.
Karaliaus, kol ateis rytas
Ir užpūs dangaus žvakių dagtis.

Džiaugės ji, kad padangę dabino,
Paukščių taką pabarstė smiltim
Ir mėnulį gražiai apkabino:
-Išeisiu, kad ir vėl susitikt su tavim.

Poilsio metas namuos,
Kartais šunys išbudina tylą.
O juodoji dama vaikšto gatvėm, kiemuos,
Tolumoj šviesuliai lengvai kyla.

Paskubom ji šešėlius surenka,
Juodą suknią užlopyt galės.
-Spinduliai! - sprukti tenka,
Kol ir vėl ugnele nepalies.